Istorija

  Pagraumenės vandens malūnas buvo įrengtas kiek žemiau Šalpės ir Graumenos upelių santakos, slėnyje prie senojo vieškelio Veiviržėnai- Švėkšna.Malūno pavadinimas duotas nuo Šalpės intako Graumenos matyt todėl, kad Graumena atnešdavo  gausesnius vandenis malūno reikmėms.

  Vakarų Žemaitijoje vandens malūnai buvo labai paplitę nuo XVI amžiaus, vėliau smulkesnius keitė stambinti didesni malūnai, įsikūrę patogesnėse vietose.

  Daukšaičių kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas dar 1695 metais, nuo seno pro čia ėjęs vieškelis ties vandens malūno sodyba kirtęs Šalpę, kuri kaip spėjama buvo užtvenkinėjama nuo seno, o vandens malūnas buvo daugelį kartų perstatytas.

  Šią vietovę valdė Švėkšnos grafų Platerių (vėliau Broel -  Platerių) giminė, pasinaudojusi vandeningu upeliu prie užtvankos kairiajame krante įrengė žinomą lentpjūvę, o dešiniajame krante - vandens malūną.

  Istoriniuose šaltiniuose minima, kad ištisus metus veikianti dirbtuvių firma su lentpjūve, odų dirbtuvėmis ir dviejų vandens ratų malūnu turinčiu dvejas girnas,pitlių bei kruopų dirbimo mašiną, adresu: Pagraumenė,Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis, priklausanti lietuvių pilietybę turinčiam Jurgiui Broel-Plateriui, buvo įkurta 18.. metais.Laikui bėgant senąsias užtvankas pakeitė kapitališkas tiltas su akmens mūro atramomis, sujungusiomis Šalpės upės krantus.

  Senesnę vandens malūno istoriją atspindi kariniai žemėlapiai, kuriuose jau buvo pavaizduota vandens malūno ir lentpjūvės sodyba Šalpės pakrantėje.Pavieškelėje į pietvakarius Šnypštės sodyba ir carinės Rusijos pasienio kordonas,pasienio-Paprūsės gyventojų tikrinimui. Kitas kordonas – užkarda šiauriau malūno ir Daukšaičių kaimo.

  Anuomet vandens malūnas buvo bene reikšmingiausias apylinkėse.Jo populiarumą didino patogus privažiavimas – vieškeliu nuo Veiviržėnų ir Švėkšnos buvo patogu privažiuoti aplinkinių kaimų ūkininkams ir grafo valdiniams.Veikiausiai ir todėl šis malūnas nukonkuravo senų laikų nedidelius malūnus, vėliau buvo modernizuojamas kaip pelninga įmonė.

  Vandens malūno sodybos prieškarinę būklę atspindi savininko grafo Jurgio Broel-Platerio užsakymu 1929-01-13 J.Rugio parengtas malūno rekonstrukcijos planas-projektas bei 1929-05-31 LR Prekybos Departamento išduotas leidimas Nr.7705 atlikti senojo vandens malūno modernizaciją.Rekonstrukcija pagal įrašus atlikta 1933 metais, užtvanka pagal betoninės detalės užrašą 1939 metais.

  Po 1944 metų okupacijos,vos dešimtmetį trukęs normalus vandens malūno funkcionavimas sutriko. Nebeliko tikrojo savininko, malūnas nebebuvo reikiamai prižiūrimas, todėl  gamtos ir žmonių buvo po truputį naikinamas.

  Istorikų,etnografų teigimu Pagraumenės vandens malūnas turėtų būti vertinamas kaip istorinio bei technologinio kultūros paveldo objektas ir laikomas vietinės reikšmės technologinio paveldo vertybe - buvusio vietinės pramonės bei transporto mazgo svarbia dalimi. Šis objektas taip pat galėtų būti laikomas vietinės reikšmės istorinio paveldo vertybe- per šį sklypą kelis šimtmečius ėjo senasis vieškelis, prie upelio nuo seno veikė vandens malūnas.Ši vieta sietina su Švėkšnos didžiojo dvaro ūkiniu kompleksu, vertintina ir kaip dvarų paveldo vietinės reikšmės objektas.